pražilti

pražilti
1 pražìlti intr. K, Rtr, , NdŽ, ; H181, R, R182, , 241, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL132,169, ŠT55 1. pasidaryti žilam: Barzda jam pražilus, taip kai man Ar. Jau ir apiausiai pražìlę Plšk. Kito [žmogaus] pražil̃na plaukai keturiasdešimt metų sulaukus Klm. I barzda teip ritinukais ritinukais vis pražìlusi Kl. 2. pasidaryti su žilais plaukais: Be čėso pražìlo jis J. Pražìlęs jau – kai obelis Jrb. Aš jau pražìlęs, bet da juodų plaukų kap kur buvo . Pažiūrėkit, kaip jis juostom pražìlęs Upn. Gražiai pražìlęs bernas senas Drsk. Mačiau aš jį, susenėjęs, pražìlęs Mlk. Buvo neseniai Jonas atvažiavęs, dar išgėrėm, ale pražìlęs kaip šuva . Nuo tų susimaišymų ne vienas pražìlo Ps. Tamsta daug galvoji, tai pražilaĩ Šd. Kaipgi neraudosi, ir pražilaũ tuoj ČrP. Dvidešimti penkius metus reikėjo tarnauti, i pareina jau pražìlęs, pasenęs Akm. Senas toks bálta gálva, kaip obelis pražìlęs dideliai Als. Jisai tai anksti pražìlo, o jijė ligi šiol vis da laikėsi Jrb. Plaukus kai dažo, greit pražỹla Lel. Jei su taukais tepsi plaukus, tai pražilsi LTR(Kri). Negalima valgyt smegenų, seni greitai dėl to pražyla LTR(Šil). O digriškiai pasenėję, kaip oželiai pražilę, čebeliškiai jaunučiukai kaip auksiniai obuoliukai LTR(Grl). Ir svyra, kaip sniegas pražilus, galva A.Vaičiul. ^ Pražìlo, o protas nė vaiko neatstoja Tr. Pasenau, pražilau – Kernavės nežinau PPr400. Pražilau ir Dubičių nepažinau Vlk. Pražylì besidabydamas, numiršti besimokydamas Snt. Tėvas negimęs, sūnus pražìlęs (ugnis ir dūmai) Pnd, Jn, JT383, LTR(Užv). Pats negimęs, sūnus pražìlęs Varn. | refl.: Tu, seneli, prasižilai ne dėl niekų O.prk. ilgai užtrukti, užsilaukti; užsivargti: Pražilaũ belaukdama, kada jis sugrįš Ėr. Pražìlsiu aš ažu itų vaikų Str. Mes pražìlsim, iki tiek dobilų iškulsim Mrj. Možna pražìltienai nuo tokių darbų And. Ką te aš sutvarkysiu [siūlus], aš pražìlsiu – tokia plonybė Žl. Katrie laka, tai nė sveikatos nežiūri, o ta žmona pražìlo, išėjo iš kantrybės Ss. Gal jau man reiks ir pražìlt prie šitos drobės, – šitei nesaudžia Užp. Juza žinojo: tiktai įleisk moteris pirtin, tai ir pražilsi, belaukdamas už durų, kol jos viduj išsitalaškuos J.Balt. 3. pabalti, pasidaryti baltam: Paulios audeklai jau ovaš pražìlę Kls. Kai žiedų varške šakos obelų pražyla A.Baran. Pražilo nuo šitų dulkių pagriovių žolė, alksniai prie kelio, rugių pabarėliai J.Balt. Rymo debesys pražilę ant žalių kalnų S.Nėr. | Pražilę ąžuolai šimtais metų savo amžių liekuoja S.Dauk. 4. NdŽ būti nedaug prabalintam (apie sriubą): Aš seniau baltytos sriubos nevalgiau, tik pražìlusią Al. Valgymelis, tik pražìlęs Rod. \ žilti; apžilti; įžilti; nužilti; pažilti; pražilti; sužilti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • pražilti — praži̇̀lti vksm. Praži̇̀lusi barzdà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nužilti — 1 nužìlti intr. DŽ, NdŽ 1. pražilti: Kad teip jau abu paausiai nužìlę Grž. Ūsai nužilo, plaukai nusvilo LTR(Rš). 2. pasidaryti (visiškai) žilam: Diedas suvis nužìlęs, nuplikęs Dglš. Kap pakavojau sūnų, tai apakau ir nužilaũ Šlčn. Nemylės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšalnoti — 1. intr. kiek apšalti, būti šalnos pakenktam: Roputės, biednųjų duonelė, labai apšalnojusios LC1887, 29. 2. tr. pakąsti (šalnai): Vaisiai iš karšusys kraujiniai, apšalnoti pajuoduojantys P. 3. intr. apšarmoti: Už lango boluoja apšalnoję,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšerkšnėti — žr. apšerkšnyti: Vyrai apšerkšnėjusiom nuog blėsavimo pabarzdėm Vlk. Sodas sidabru apšerkšnėjęs rš. | refl.: Langas apsišerkšnėjęs, t. y. apsišarmojęs J. ║ prk. pražilti: Ančakiai paliko juodi, nors visa galva smarkiai apšerkšnėjo žilumu Vaižg.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžilti — 1 apžìlti intr. Rtr, KŽ 1. MŽ, MŽ214, D.Pošk, N, Ls, LVI137 pažilti: Galva senio apžìlo J. Jau ir paausiai apžilo, o paskutinėmis dienomis ir jo pečiai kažkaip senatviškai susmuko rš. Senis pakėlė savo apžilusius antakius sp. ^ Standžiai stovi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbalti — intr. Rt, Smn pasidaryti baltam, šviesiam: Jau miežiai išbãlę, galima pjaut Gs. Išbãlo rūtelės nu šaltų raselių Rs. ║ išblykšti: Išbãlęs kaip drobė Sln. Išbãlęs veidas, matyt, nesveikuoja Gs. Išbal̃s kaip sniegas MP158. Išbãlęs kaip avižos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išblisti — 2 ×išblìsti intr. pražilti: Išblisai, pražilai, o proto to tiek Plng. blisti; išblisti; pablisti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnaginėti — tr. 1. išknibinėti, išdarinėti: Aš išnaginėjau visas smulkmes, mažiausį daiktelį J. Ans bus inžinierius: žiūrėk, kaip ans mašinas išnaginė[ja] Mžk. Išnaginėjau šiaip taip ir tas smulkiosias žuveles Brs. Lig paskutiniosios išnaginėjo (išlukšteno,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išširmuoti — intr. pasidaryti širmam, pražilti: Kad jūsų plaukai išširmuos ..., galėsite pasigirti TS1901,4 5b. širmuoti; išširmuoti; paširmuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušarmoti — intr. KŽ; Ser šarma apsitraukti, nušerkšnyti: Visos sienos nušarmojo NdŽ. Šįryt jau tikra šalna buvo atvažiavus. Visi stogai buvo nušarmoję P.Vaičiūn. ║ prk. pražilti: Iš po didelės kutuotos skaros per veidus driekdavosi nušarmotos plaukų gijos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”